,

Apie “37 atvirukus” asmeniškai

Žinot, aš turiu durną savybę. Kai mane draugai pakviečia į naują jų spektaklį – aš pradedu jaudintis. Ne, iš pradžių aišku apsidžiaugiu, bet kai ateina tas spektaklio vakaras užeina kažkoks nesuprantamas jaudulys. Šiandien supratau dėl ko. Labai noriu, kad jiems pasisektų ir galėčiau jiems nuoširdžiai padėkoti, o susitikęs net apsikabinti. Tas jaudulys už juos šį vakarą neapleido net per pirmąsias spektaklio minutes. Bet kuo toliau, tuo labiau mano draugai dingo scenoje, o vietoje jų atsirado ekscentriška šeimyna, kuri šokiravo ir vertė šypsotis ar net juoktis iš aplinkybių ar charakterio savybių. Šypsojosi tikrai visa salė, kol nepasidarė liūdna, nes pasirodo tai visai nejuokinga ir daugiau panašu į tragediją. Tačiau tas liūdnumas kartu su gyvenimiška tragedija išsirutuliojo į gėrį. Į tą gėrį, kuris po tokios jausmų gamos apvalo dūšią ir tada labai džiaugiesi, kad viskas baigėsi gerai, nes būtent to tai ekscentriškai šeimynai ir linkėjau paskutines spektaklio minutes.

Jeigu kankina tie tamsūs ir darganoti orai. Jei norite šventės dūšiai, tai labai rekomenduoju. Spektaklis – gėris.

Audrius Skačkauskas

Šis įrašas buvo sukurtas naudojant mūsų malonų ir lengvą pateikimo formą. Sukurkite savo postą!

Parašykite komentarą

Ką manote?

1 taškai
Upvote Downvote

Total votes: 1

Upvotes: 1

Upvotes percentage: 100.000000%

Downvotes: 0

Downvotes percentage: 0.000000%

Prekybos centro ”barikados”

Apie “37 atvirukus” asmeniškai