Sakykim aš esu žurnalistas Andrius, Rimvydas, Paulius……… arba Rita. Vardai neturi reikšmės, net neabejokit. Taigi aš esu žurnalistas ir tai be jokios abejonės patvirtina žurnalistikos diplomas arba ilgametis mano darbas laikraščiuose, portaluose, televizijoje ir radijuje. Manęs visur daug, aš daug apie viską kalbu, nes apie viską turiu savo nuomonę. O kadangi turiu savo nuomonę, kuri susiformavo per daugelį mano darbo metų ir yra patvirtinta diplomu, tai manimi neturite teisės abejoti. Ir išviso kalbant apie abejones, tai mano darbas, o ne jūsų. Tai aš sukūriu abejones ir pasakiau kuo jūs turite abejoti, o kuo pasitikėti. Gal jums atrodo keista, kad dažniausiai liepiu pasitikėti savo draugais, o abejoti – tais, kurie man nepatinka. Bet juk tai be abejonės yra logiška. Aš draugauju tik su tais, kurie neabejoja manimi ir abejoja tais pačiais žmonėmis kaip ir aš. Be to abejoti gali ne visi, nes ne visiems duotas intelektas, protas, talentas ir geri genai. Todėl ir esam mes – neklystantys ir kuo reikia, bei kur reikia abejojantys. Sakote, o kaipgi faktai? Ar galima ir jais abejoti? Taip, nes yra faktai, kurie naudingi ir jie be abejonės neginčytini. Dažniausiai tie faktai ir būna surasti mūsų, bei paviešinti. Tie faktai nekelia jokių abejonių. O yra faktai, kurie verčia abejoti. Nes žmonėms, kurie tuos faktus gavo, atlikę skaičiavimus ar apklausas, surašė, pateikė…. yra būdinga klysti, nes klysti yra žmogiška. Juk atsimenate kaip visi tikėjo faktu, kad mūsų planeta plokščia ir dėl to sudegino Džordaną Bruno. O post faktum pasirodė, kad tai buvo klaidingas faktas. O viskas įvyko dėl ko? Teisingai. Todėl, kad tada nebuvo mūsų, tai yra tų, kurie būtų suabejoja neteisingu faktu.
O dar yra faktai, kurie mums nenaudingi arba žemina mūsų orumą ir jais gali pasinaudoti priešiškos jėgos, kaip propagandos priemone. Tokius faktus geriau net netraukti į viešumą. Tačiau jei jau tie faktai pakliūna į viešą erdvę, tada (reikia džiaugtis) ir esame mes, kurie įtikinimai suabejos ne tik pačiais faktais, bet ir žmogumi, kuris juos pateikė. Patikėkit – nei vieno nėra švento, todėl bet kieno biografijoje mes atrasime juodų dėmelių, kurios su mūsų pagalba taps didelėmis dėmėmis ir sukels abejonių viskuo ką tas žmogus pasakė dabar ir dar pasakys ateityje.
Bet juk kiekvienas žmogus turi teisę abejoti, nes taip ugdomas kritinis mąstymas – pasakysite jūs. Taip – atsakysime mes. Bet ir abejojimas turi turėti tam tikras ribas, nes kitaip demokratija gali virsti anarchija. Juk negalima abejoti viskuo ir visais. Žmonės turi turėti kažkokius ramsčius ir autoritetus, kuriais galėtų pasiremti ir juos cituoti neabejojant. Kaip kad senovės išminčius, kurių ištartos frazės ar teiginiai keliauja per amžius ir lieka neginčyjami postulatai visai visuomenei. Gaila, kad šioje epochoje nėra tokių išminčių. Bet ačiū, Dievui esame mes.
Mes – neabejotinas demokratijos pagrindas, verčiantis abejoti reikalinga linkme. Nes tik abejojantis žmogus yra mąstantis žmogus. O „mąstau reiškia egzistuoju“, kaip sakė prancūzų filosofas Renė Dekartas.
Geros jums egzistencijos, mielieji jūs mūsų sekėjai.
Audrius S.
Šis įrašas buvo sukurtas naudojant mūsų malonų ir lengvą pateikimo formą. Sukurkite savo postą!
