redaktorius
Iš pažiūros baltas patalas. Bet jei sustoji, įsiklausai, tai girdi kaip kalbasi snaigės. Kiekviena iš jų skirtingos formos, todėl ant žemės taip ir girdisi :
– Atsiprašau, panele, gal galite pasislinkti aš norėčiau į tą tarpelį įlisti.
– Prašom, prašom. Tik atsargiai. Glauskitės visos sutilpsim.
O tuo tarpu iš dangaus, atitrūkusios nuo debesų krenta jau kitos:
– Eiiiii, uchhhh, kaip supa, kaip gražu, mes ateinam !!!!! )
Po kelių sekundžių ir jos nugula tarp draugių, švelniai pasimuisto, pakikena kaip paauglės atėjusios į pirmą vakarėlį ir nurimsta. Ir tokia balta draugystė tarp jų jaučiasi, toks grožis, kad net sustoji ir susimąstai.
O, kad taip žmonės su džiaugsmu vienas prie kito priglustų ir vienas kitą suprastų….
Šis įrašas buvo sukurtas naudojant mūsų malonų ir lengvą pateikimo formą. Sukurkite savo postą!
