Apie TĄ DIENĄ

Aš tada nesupratau kodėl, bet labai gerai prisimenu, kad mūsų lietuvių kalbos mokytoja TĄ DIENĄ mums skaitydavo ištrauką iš J.Marcinkevičiaus „Mažvydo“. Skaitydavo su ašaromis akyse, nes galėjo tik perskaityti, bet negalėjo paaiškinti: kodėl būtent šiandien, kodėl ne pagal programą, kodėl nereikia nieko atsakinėti, o tik klausyti……

Aš atsimenu, kad kitais vakarais, nežiūrint į trukdžius, buvo galima….sunkiai, bet galima klausyti per radiją „Amerikos balsą“, bet tik ne TĄ DIENĄ. TOS DIENOS vakarą „glušilkės“ dirbdavo visu pajėgumu, kad niekas neprimintų mūsų istorijos ir nedrumstų tikėjimo „šviesia komunizmo ateitim“.

Aš atsimenu kad tie kas buvo gimę TĄ DIENĄ, net nerizikavo švęsti savo gimtadienius. O tie kas rizikavo, tai sulaukdavo „svečių“, kurie ateidavo be dovanų ir primygtinai prašydavo, kad gimtadienio kaltininkas pateiktų gimimo liudijimą, įrodanti tokį nemalonų jiems sutapimą su TA DIENA.

Aš abejoju ar TĄ DIENĄ grupė „Rondo“ koncertavo Panevėžio sporto rūmuose ir dainavo savo hitą „Lietuvai“, bet būtent ši daina tada labiausiai žadino mūsų meilę Lietuvai. Skambant šiai dainai, neiškentę pašokdavom iš vietų ir sukdavom savo megztinius virš galvų. Būtent todėl, nemažai mūsų koncerto pabaigos laukdavo jau „varanokuose“ arba milicijos skyriuje.

Aš atsimenu kaip visas miestas pašnibždom šnekėjo, kad TĄ DIENĄ  tunelyje prie Panevėžio politechnikumo po nakties atsirado užrašas „red army go home“. Ir nors jo beveik niekas nepamatė, tačiau didžiulis nutrintos sienos lopas dar ilgai liudijo, jog tai buvo ir mums to užteko. Tik vėliau aš sužinojau, kad tai padarė mano draugo brolis, kuris po psichuškės labai greitai išvažiavo tarnauti į Afganistaną.

Aš atsimenu, kad būtent TĄ DIENĄ, laikantis visos konspiracijos, iš to draugo, už 15 rublių, nusipirkau nulietą iš gipso herbą su Vyčiu. Ir kiek buvo namie „galvos laužimo“ kur jį pakabinti, kad jeigu kas galima būtų staigiai nukabinti ir paslėpti, nes nežinia kas iš ateinančių mamos svečių yra draugas, o kas tuo pačiu ir „draugas iš KGB“.

Aš puikiai atsimenu, tą jausmą, kai TOS DIENOS vakarą (1989 m.), mes sovietinėje armijoje tarnavę lietuviai, susirinkome orkestro patalpose vėlai  vakare ir springdami nuo džiaugsmo ašarų net kelis kartus giedojom „Tautišką giesmę“. Tada toli nuo namų mes dar šventėme TĄ DIENĄ, o Lietuvoje jau kilo pirmosios tautinės vėliavos ir TA DIENA jau atgavo savo tikrąjį pavadinimą ir šventą reikšmę visiems lietuviams.

SU NEPRIKLAUSOMYBĖS DIENA, LIETUVA !